keimarinis

keimarinis: keimarìnis, -ė adj. (2) NdŽ 1. → keimarys 1: Keimarìniai obulai yr suaugę po du, saldi Ggr. Kas kišenė[je] nešiojas keimarìnį riešutą, tam nėkumet neatsitiks pragaištis Vkš. 2. prk. iš dviejų sudarytas, dvilypis: Didžiavaus tapęs keimariniu vardu: Juozapas Jonas Vaižg. Lenkų keimariniai „cz“, „sz“ JDIII,VIIpsl. Par lenkų raštą atvyko prie mūsų vokiškas keimarinis raštženklis „w“ Jn.
◊ keimarìnis lykis gram. dviskaita (numerus dualis): Lotynai netur savo kalboje keimarinio lykio, dualis S.Dauk.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

dvilypis — dvilỹpis, ė adj. (2) 1. R iš dviejų sulipęs, suaugęs, keimarinis: Dvilỹpis keimarys, dvilỹpė kekė J. Dvilỹpis riešutas, dvilỹpė bul ba OG276. Dvilỹpė uoga, dvilỹpė varpa KI302. Dvilỹpis obuolys Prn. Dvilỹpė liepa Ds. Mačiau dvilỹpį… … Dictionary of the Lithuanian Language
kekulinis — kekulìnis, ė adj. (2) keimarinis: Riešutai kekulìniai Žeml. Medis kekulìnis (į vieną vietą suaugę keli medžiai) Žeml … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias